- įpliaukšėti
- įpliaukšė́ti intr. Š įeiti pliaukšint. \ pliaukšėti; atpliaukšėti; įpliaukšėti; išpliaukšėti; nupliaukšėti; papliaukšėti; supliaukšėti; užpliaukšėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
įpliaukšėti
Look at other dictionaries:
atpliaukšėti — intr. 1. suduoti, sukirsti, kad net pliaukšėtų: Atpliaukšėj[o] botagu per ausis Arm. 2. refl. užtektinai pliaukšėti: Na, gana gi tau su botagu pliaukšėjus – atsipliaukšėjai jau! Jž. 3. Grv ateiti pliaukšint: Kas čia atpliaukšės per balas ir tokį… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpliaukšėti — intr. išeiti pliaukšint: Išginė piemens, išpliaukšėjo Š. pliaukšėti; atpliaukšėti; įpliaukšėti; išpliaukšėti; nupliaukšėti; papliaukšėti; supliaukšėti; užpliaukšėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nupliaukšėti — intr. nueiti pliaukšint, teškenant: Kol nupliaukšėjau iki plento, peršlapau iki juostos Mrj. Vyresnioji basomis kojomis nupliaukši per slidžią aslą rš. pliaukšėti; atpliaukšėti; įpliaukšėti; išpliaukšėti; nupliaukšėti; papliaukšėti; supliaukšėti … Dictionary of the Lithuanian Language
papliaukšėti — 1. intr. pliaukšint paplakti, padaužyti: Papliaukšėjo per nugaras ir per pakinklius rš. | refl.: Jis vaikštinėja savo rūmų parke, nendrele pasipliaukšėdamas į lakuotą bato aulą V.Myk Put. 2. intr., tr. šnek. paplepėti, pakalbėti: Kad ana namie,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pliaukšėti — pliaukšėti, pliaukši, ėjo J, Rk, Ds, Arm, pliaukšėti, i, ėjo PnmA, Grš, Krsn, Dkš, Mrj 1. intr. išduoti trumpą garsą: Staiga imdavo, rankas iškėlęs, pirštais pliaukšėti rš. Kaip eina šokt, tai net pliaukši tie vyžai PnmA. Eina vyžotas, pliaukši… … Dictionary of the Lithuanian Language
supliaukšėti — intr. 1. Km išduoti trumpą garsą staigiai mušant, sutaukšint: Mykolas liepė devynragiu [velniui] supliaukšėt su botagu LTR(Šd). ║ [i]suploti (rankomis): Ji supliaukšėjo delnais, ir iš virtuvės atbėgo Gegutė K.Bor. 2. suteškenti: Supliaukši… … Dictionary of the Lithuanian Language
užpliaukšėti — intr. 1. pliauškinant uždrožti, užduoti: Šunim kad užpliaukšėjau botagu! Ds. 2. imti smarkiai plakti, tuksėti (apie širdį): Nėr kas sako: širdis ažpliaukšė[jo], ir tyliu Ml. pliaukšėti; atpliaukšėti; įpliaukšėti; išpliaukšėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
